- geivėti
- géivėti, -ėja, -ėjo intr., geĩvėti, geivė́ti, -ė́ja, -ė́jo rodyti gyvybės žymių: Velionis primuštas ilgai dar géivėjo, bet nebeatsigeivėjo Sr. | refl.: Ligonis buvo šią naktį vieną kartą suvisu nualpęs ir dideliai ilgai géivėjosi (gaivelėjosi), kol beatsigavo Sr. Aš iš drugio geĩvėjuos J.
Dictionary of the Lithuanian Language.